skurdupelis

×skurdùpelis scom. (1) Švnč plg. kurdupelis 2. 1. netvarkingas, apsileidęs žmogus: Skurdùpeli, nesikišk į mūsų reikalus! PnmŽ. 2. mažas, užskurdęs gyvulys: Tokiem skurdupeliam (paršams) kad gyvatės užduotai, tai gal ir išsilupt iš parkų Mrs.